- zuikena
- zuikenà sf. (3b) DŽ, OGLII178, NdŽ, KŽ, Slnt, Ms, Als, Vvr 1. zuikio kailis: Parduokim zuĩkeną Škn. Zuikenõs žydai nepirko, šeškeną, lapeną grobė, i veršenikė tiko End. 2. kepurė iš zuikio kailio: Nunešk tėvaliuo tą zuĩkeną – rast lauke didiliai šalta Skd.
Dictionary of the Lithuanian Language.